Ema nuo mažens prisimena, kad valgant lauke maistas tampa šimtą kartų skanesnis. O dabar, kai ji užaugo ir tapo seksualiu jaunikliu, jauniklis išmoko dar kažko. Pasirodo, ne tik valgyti gatvėje skaniau, bet ir dulkintis. Ir taip, eidama jūros pakraščiu, grožėdamiesi nuostabiais kraštovaizdžiais, ji sutiko gražų vyrą. Ir jis buvo toks išvaizdus, kad Ema negalėjo atsispirti ir snūduriavo po atviru dangumi. Ir vėl įsitikinau – čiulpti gamtoje daug skaniau!
