Brunetė džiaugėsi savo storu vyru: maloniu vaikinu, kuris visada yra šalia. Bet ji nenorėjo su juo dulkintis, nes jame nebeliko aistros. Tačiau vaikinas nenorėjo pasiduoti, intuityviai žinodamas, kad tai paskutinė galimybė pabandyti padovanoti jai savo vaikiną arba visam laikui pereiti į draugų zoną. Ir, kaip pasisekė, kalytė niekaip nesiruošė pasiduoti. Netgi turėjau šiek tiek žiauriai patekti į jos pūlingą. Ir pavyko! Juk nepakako šios čikulės žiaurumo!.
