Visada jautė stiprią aistrą kostiumuotiems vaikinams.
Tifanė visada nekentė biuro ir visko, kas su juo susiję. Tačiau kartu tam tikru paradoksaliu būdu tai liejasi matant biuro dalykiniais kostiumais vilkinčius vaikinus. Ir šį kartą ji niekaip negalėjo atsispirti, kai sutiko gražų kostiumuotą vaikiną. Paprašė apsilankyti, kaip ir paskutinė apskretėlė, neatsispyrė. O kai tik liko su juo viena, ji tuoj pat pasodino jį ant baltos kėdės, atsegė brangių kelnių muselę, išsitraukė gaidį ir taip godžiai puolė į jį, lyg nebūtų čiulpusi per amžius!.
